Kai atsakomybė krinta vaikams...

Vėsoką, žiemišką 2009 metų gruodžio 22 dienos vakarą apie 19 val. prieglaudoje verda šurmuliukas, savanoriai tvarkosi kas sau... Atrodytų įprastas vakaras. Bet!

Pargrįžusi su Ogiu iš pasivaikščiojimo, savanorė atėjo su keista nuojauta. Ji sakė, jog pakeliui atgal į prieglaudą matė 2 mergaites, einančias link prieglaudos ir sunkiai nešančias dėžę. Savanorės spėjimas „turbūt sulauksim svečių“. Mūsų smalsioji komanda stebi lauke esančias merginas, kurios priartėja prie prieglaudos durų, stumdosi, laksto aplink ir panašūs keisti dalykai. Ir staiga savanorė mato kaip viena mergaitė bando bėgt. Išlekia iš prieglaudos ir klausia „kur bėgi“?

Ir ką Jūs manot, tuo pat metu pradėjo lakstyt katiniukai iš dėžės! Pasisekė, kad savanorių šįkart buvo daugiau, nes spėjo juos sugaudyti.

Taigi, mergaitė įkliuvo... Ašaros bėga kaip pupos, vyresniosios sesutės (palaikymo komandos) nė kvapo... Mums pavyko išsiaiškinti gan nemažai. Seserų Sandros R. ir Erikos K. (11 ir 21 metų) bei jų mamos Violetos R. gyvūnų gaminimo istorija prasidėjo nuo to, kai jos savo naminiam katinui atnešė į namus katytę, kad praskaidrintų nuotaiką, nes jam buvo liūdna. Rezultatas: katytė mamytė su 1 mėn. amžiaus kačiuku ir 4 apie pusės metų amžiaus kačiukais. Iš viso 6 murkiai!

Smalsieji ,,lesiečiai” norėjo išsiaiškinti toliau. Seserims katinėlius atnešti liepė mama, nes jai taip patarė draugė. Savanoriai kalbėjo ir su pačia mamyte. Sakė, kad nebegali išmaitinti ir labai taupo SAVO katino kastracijai.

Tai tokia ta istorija…

Tai toks pas mus švietimas.