Degu

Besimokantis taisyklių Pranešimai : 181

Degu (lot. Octodon degus) – aštuondantinių (Octodontidae) šeimos graužikas. Šiek tiek mažesnis už žiurkę, tačiau dėl išorinio panašumo dažnai su ja painiojamas. Dydis gerokai svyruoja priklausomai nuo kilmės iš tam tikros populiacijos. Kūno ilgis 25-31 cm, uodegos – 7,5-13 cm. Svoris 170-300 g. Kailiukas rudas, kūno apačioje šviesus. Virš akių ir po jomis gali būti geltonų plaukų „vokai", ant kaklo – geltonos spalvos žiedas. Uodega ilga, gale su šepetėliu, lengvai nulūžta pastvėrus grobuoniui.

Paplitęs Pietų Amerikos pietvakarinėje dalyje – Čilėje, Andų kalnuose iki 1200 m aukščio. Gyvena kolonijomis ir kasa ilgas urvų sistemas. Minta augaliniu maistu. Urve kaupia maisto atsargas. Sausuoju lakotarpiu minta galvijų mėšlu.

DeguMūsų sąlygomis auginamas kaip dekoratyvinis graužikas.

Laisvėje degu gyvena apie 15 metų, o nelaisvėje geriausiu atveju apie 10, vidutiniškai 6 metus. Linksmas degu bus tuo atveju, jei turės užtektinai vandens, vartos pilnavertį maistą, gaus daug dėmesio ir gyvens erdviame būste. Šiam gyvūnui reikia labai daug bendravimo, mat laisvėje gyvena kolonijomis. Jei negalite skirti pakankamai dėmesio, rekomenduojama laikyti keturis ir daugiau Degu. Iš pažiūros baikštus gyvūnas labai lengvai prijaukinamas tampa mielesnis už katę. Tačiau sykį nuskriaustas gyvūnas, ilgai atsimena skriaudėją, ir jo neprisileidžia. Degu labai lengvai atpažįsta savo šeimininką.

DEGU (Octodon degus)

BENDROJI CHARAKTERISTIKA

Degu – labai įdomios išvaizdos gyvūnėlis. Jis panašus šiek tiek ir į žiurkę, ir į voverę. Kūno sandara proporcinga. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Akys didelės ir išraiškingos. Ausys vidutinio dydžio, apvalainos. Kūnas bei uodega apaugę plaukais. Žvėrelio kailiukas – rusvos spalvos, trumpas, tankus, glotnus, gražiai blizga. Gyvūnėlio uodega – ilga, buka, apaugusi plaukais ir pats galiukas baigiasi nedidele plaukų „šluotele“. Degu – vidutiniškai cm ilgio žvėrelis. Jo uodegos ilgis – cm. Degu sveria 200–250 g. Nelaisvėje išgyvena vidutiniškai 7–8 metus.

KILMĖ

Degu – tai Pietų Amerikos gyvūnai. Natūralios šių žvėrelių gyvenimo vietos – Bolivija, Peru, Argentina, Čilė. Degu aptinkami šių šalių kalnų sausose žemumose, plytinčiose 1200 metrų aukštyje. Jie priskiriami aštuonedančių graužikų būriui. Taip vadinami todėl, kad abiejuose žandikauliuose jie turi po aštuonis krūminius dantis.

Laisvėje degu mėgsta gyventi didelėmis kolonijomis. Po žemėmis vieno metro gylyje jie išsirausę sudėtingus urvus. Gyvūnėliai puikiai užsimaskuoja urvelių angas akmenimis. Šie graužikai naktį miega, o dieną daug „dirba“. Mažieji darbštuoliai džiovina vaisius ir daržoves, valo kailiuką, išpūtę akis bei pastatę ausis sergsti gentainių ramybę.

ĮKURDINIMAS NAMUOSE

Rūpintis šiais graužikais – vienas malonumas. Degučiai gali būti nuostabiausi draugai. Jie švelnūs, atidūs savo šeimininkui, nors, jei netinkamai su jais elgiamasi, kartais ir supyksta.

Šiuos gyvūnėlius įdomu globoti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tam yra keletas priežasčių: viena – degučių labai įdomus gyvenimo būdas; antra – smagu stebėti, kaip jie bendrauja tarpusavyje, elgiasi, maitinasi.

Galima laikyti ir vieną gyvūnėlį jei pakankamai skirsite jam dėmesio ir aktyviai su juo bendrausite. Tačiau degu yra kolonijiniai gyvūnai, todėl geriau jausis jei bus porelė arba geriausiai tris individai: dvi patelės ir vienas patinukas. Porelei arba trims tiktų 100 cm ilgio ir 30–35 cm pločio bei 50 cm aukščio „namas“. Degu gali gyventi įprastuose metaliniuose narvuose ar stikliniuose akvariumuose. Taip pat galima susikonstruoti narvus ir patiems. Jei vietoj pačių pagaminto narvo turėsite akvariumą, žinokite, kad porelei ir daugiau degu geriausiai tinka 200 l talpos akvariumas, o 100 l talpos ar šiek tiek mažesnis – vienam.

Žvėreliai – puikūs alpinistai, gali lengvai iššokti iš akvariuminio indo. Todėl akvariumas turi būti uždengtas dangčiu, atspariu aštriems gyvūnėlių dantims, tačiau praleidžiančiu pakankamai oro. Geriausiai tiks tankus vielos tinklo dangtelis.

Degu reikia daugiau erdvės nei kitiems graužikams. Jis daug juda ir mėgsta visur laipioti, jam patinka įvairios slėptuvės. Juo jų daugiau, juo puikiau gyvūnėlis jausis savo narve ar akvariume. Būsto viduje visokiausias kopetėles ir slėptuves galima padaryti iš natūralių medžiagų: storesnių medžio šakų, žievės, tuščiavidurių kelmelių… Tiks ir pačių sumeistruotos kopėtėlės.

Akvariume iš medinių lentučių būtinai reikia pastatyti tinkamo dydžio namelį, kuriame degu galėtų gyventi: miegoti, auginti mažylius. Griežtų taisyklių, koks tūrėtų būti namelis, nėra. Namelio matmenys galėtų būti tokie: aukštis – 25–30 cm, ilgis – 30–35 cm, plotis – 20–25 cm. Landos plotis – 7 cm, aukštis – 7 cm. Jūs galite susimeistrauti panašų (1 pav.).

Paveiksle parodyta, kaip namelį vidinė pertvarėlė dalija į dvi dalis. Tai būtina, nes degučiai ir laisvėje mėgsta „patogumus“: turi ir prienangį, ir miegamąjį. Degu namelis turi būti su stogeliu arba papraščiausiai uždengiamas lentute. Nukėlę dangtį galėsite patikrinti tvarką namelio viduje. Labai patogu namelį padaryti be „grindų“. Nukėlę jį be vargo sutvarkysite taupiųjų degu suneštas maisto atliekas. Namelyje nepamirškite pakreikti truputį šieno, kad graužikai galėtų pasikloti „patalus“.

Jei tingite meistrauti, tai nameliui galite panaudoti varnėnams skirtą inkilą. Kadangi gamtoje visi graužikai iš savo urvų turi du išėjimus, tai jūs nuimkite nuo inkilo stogelį ir paguldykite narve horizontaliai. Taip degučiai turės du išėjimus: pagrindinį ir avarinį. Paukščiams skirtą nedidelio skersmens landą žvėreliai iki reikemo dydžio prasiplatyns patys. Degu – labai aktyvūs gyvūnai ir turi kuo daugiau bėgioti. Todėl narvelyje galima pritaisyti ratuką. Jie labai noriai bėga jo viduje, taip pat ir aktyviai jj suka iš išorės. Dažnas reginys, kai paaugusius jauniklius sulindusius į ratuką tėvai suka. Kai kurie šaltiniai teigia, jog ratuko statyti negalima, nes atseit jis gali nutraukti ar sužeisti žvėrelio uodega. Tačiau tai tėra teoretikų mintys. Jei ir buvo kada pasitaikę tokių atvejų tai ypač retos išimtys.

Pats akvariumas ar narvelis turėtų būti tokio dydžio, kad jame tilptų ir namelis, ir liktų pakankamai vietos degučiui palakstyti.

Jei konstruosite narvelį patys reikėtų pasirinkti tokias medžiagas, kurių nepažeistų aštrūs ir stiprūs degučių dantys. Geriausiai tiks stiklas bei metaliniai virbeliai. Apskritai stiklas turi daug privalumų: visų pirma, iš tokio narvelio degu nepabėgs prasigraužęs, antra – labai lengva tokį narvelį plauti ir valyti. Gali būti ir toks būstas (2 pav.).

Jis patogus tuo, kad galima pritvirtinti prie sienos, jame pakankamai daug vietos laipioti mažiesiems keturkojams (nepamirškite, kad degu gyvena kalnuose), be to, puošia kambarį, nes ant viršaus galima pastatyti gražias vijoklines gėles, viduje prie vidinės sienelės pritvirtinti grybus kempines, medžių šakas, kopėtėles, sūpuokles ir t.t. Į vidų patekti galima atidarius priekinę sienelę. Tik nepamirškite šonuose palikti ventiliacines angas, t.y. stikle išgręžtas skylutes, arba šonines sieneles daryti iš metalinio tinklo, virbelių.

Pakratams geriausiai tiks pjuvenų arba pjuvenų–durpių mišinys. Dažnai jų keisti tikrai nereikės, nes degučiai labai tvarkingi gyvūnėliai.

MITYBA

Degu atvežti iš Pietų Amerikos, tačiau moka puikiai prisitaikyti prie to maisto, kuriuo juos šeriate. Jie su malonumu graužia morkas, kopūstus, kitas daržoves, ėda Lietuvoje augančius vaisius, uogas, mėgsta pasmaguriauti riešutais…

Šerti juos galima graužikams skirtu pašaru, šviežių vaisių ir daržovių gabaliukais, šienu. Būtina duoti truputį minkštų nenuodingų veislių medžių šakelių, kad būtų patenkinti graužikų instinktai. Duodant beržų, ąžuolų, drebulių, pušų, obelų, kriaušių šakeles, žvėreliai jas grauždami ne tik dildo savo dantis, bet ir gauna daug natūralių vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Degu yra tikri vaisių, daržovių bei uogų džiovinimo meistrai. Aštriais dantimis sukapoja duodamą maistą ir, išdėlioję narvelio kampuose, džiovina. Dėl to sunku susigaudyti, kiek jie suėda. Vidutiniškai valgomąjį šaukštą įvairių grūdų per dieną vienam individui ir dar papildomai šiek tiek įvairių daržovių ir vaisių gabaliukų.

Laisvėje gyvenantys degučiai vandens beveik nenaudoja. Jiems pakanka vandens, esančio augaluose. Tačiau auginant namuose švaraus vandens narvelyje privalo būti, nes gyvūnas turi turėti teisę rinktis gerti jam ar ne.

VEISIMAS

Degu pradeda daugintis būdami 5–6 mėnesių. Nėštumas trunka 60–65 dienas. Dažniausiai veda 3 vadas per metus kiekvienoje po 5–7 jauniklius. Jaunikliai gimsta plaukuoti, visiškai išsivystę. Jie mato ir dantys visiškai susiformavę.

Patelę su vada galima palikti su patinu bei kitais grupės nariais. Visa grupė prisideda prie jauniklių auginimo. Jauniklius galima atskirti nuo motinos 4–6 savaičių amžiaus.

Patelėms nėštumo ir jauniklių auginimo metu papildomai galima duoti gyvulinės kilmės baltymų – varškės, virtų kiaušinių, vabzdžių ir jų lervų. Nors ne visos nėščiosios noriai ėda.

Galima duoti mineralinių papildų – kreidos, glicerofosfato, kitų mineralinių medžiagų ir vitaminų skirtų graužikams. Juos galima įsigyti zooprekių parduotuvėse.

Degu lyčių skiriamasis požymis yra ryškus, todėl nesunku atskirti patelę nuo patino.

(3 pav. a- patinas, b-patelė)

Žvėrelių negalima imti už uodegos galiuko ar vidurio – uodega gali nutrūkti. Graužikas stengiasi ištrūkti – nusiplėšia uodegos odelę. Tai yra susija su instinktu gelbėtis nuo plėšrūnų. Likusi kruvina bigė po kelių dienu nudžiūsta ir gyvūnas ją nusigraužia. Uodega neatauga.