Apie kanarėlę

Besimokantis taisyklių Pranešimai : 181

Laukinė" kanarėlės spalvinė gama.

Į Europą kanarėles atvežė ispanai. 1478 metais užkariavę Kanarų salas, jie atkreipė dėmesį į nuostabiai giedantį žalsvai gelsvą paukštelį. Jūrininkai jas vadino cukriniais paukšteliais. Sugautos kanarėlės gerai jautėsi narveliuose, veisėsi nelaisvėje, patinėliai puikiai giedojo. Todėl greit jas pamėgo daugelis žmonių. Buvo madinga dovanoti kanarėles auksiniuose ar paauksuotuose narveliuose. Ėmė klestėti prekyba šiais paukšteliais. Pirmieji veisėjai — ispanų vienuoliai, suskatę aprūpinti vietinę rinką, kol parplauks eilinis laivas iš Kanarų.

Šiuo metu kanarėlė — pasaulyje labiausiai paplitęs kambarinis paukštelis. Jei žmonės vienus paukštelius laiko dėl gražių spalvų, kitus dėl jų linksmo būdo, malonaus charakterio, jaukumo, trečius dėl gražios giesmės, tai kanarėlės turi visas šias savybes! Veisėjai užsiima jų veisimu, mokymu giedoti, naujų veislių ir formų išvedimu. Naminė kanarėlė labai skiriasi nuo laukinės, dar ir dabar sutinkamos Kanarų salose. Laukinė daug lieknesnė, grakštesnė, gelsvai žalsvų tonų plunksnomis. Jos judesiai labai lengvi, gracingi. Naminės kanarėlės dažniausiai vertinamos dėl dviejų savybių: dėl balso (giedojimo būdo, giesmės struktūros ir kt.) ir dėl dekoratyvumo. Geriausios giesmininkės yra roleriai, belgiškosios ir startinės. Būna rengiami giedančiųjų kanarėlių konkursai. Kanarėlių giesmę sudaro daug dalių. Paukštelio balselis turi būti skaidrus, dalys lietis viena po kitos. Ypač vertinama melodinga, skambi giesmė.

Patinėliai gerai įvertinti konkursuose, tampa pagrindiniais jaunų patinėlių „mokytojais“ .

Dekoratyvinių kanarėlių yra labai įvairių spalvinių gamų ir formų. Labiausiai paplitusios

gelsvos, citrininės, rudos, oranžinės, raudonos, baltos. Yra koduotų, garbanotų, figūrinių, kuprotų, raštuotų kanarėlių. Daugiau kaip per 500 metų išvesta 120 veislių. Pasaulyje priskaičiuojama per 500 spalvinių variantų, kryžminama su įvairiais mažais paukštukais, lesinama įvairiausiu lesalu, kad tik išsiristų kas nors nepaprasta.

Narvelio ilgis – nors 40–50 cm. Būtų gerai, kad tarpai tarp laktelių būtų didesni tada ji turės vietos purptelėti nuo vienos ant kitos ir geriau jausis. Kanarėlė judrus paukštelis, todėl galite išleisti palakstyti po kambarį. Tik prieš tai reikėtų patikrinti ar uždarytos durys ir langai, ar nėra kitų naminių gyvūnų. Prieš paleisdami paukštelį išimkite iš narvelio lesyklėle su lesalu. Kanarėlė stebi lesalą ir, vos padėsite lesyklą į narvelį, ji pati sugrįš namo.

Rinkdamiesi narvelį, pasirinkite tokį, kad būtų patogu valyti. Gerai, kai narvelio dugnas ištraukiamas. Būtina, kad narvelyje būtų uždara maudykla. Įėjimas į maudyklę tik iš vienos pusės. Joje besimaudydama kanarėlė netaško ant sienų, neteršia maisto. Jei laikote vieną paukštuką pakabinkite narvelyje veidrodėlį. Ji bendraus su savo atspindžiu ir jai bus linksmiau.

Narvelį kabinkite šviesioje kambario vietoje, vasarą – balkono kampe. Tik nepalikite narvelio saulėkaitoje arba skersvėjyje. Nestatykite ant stalo, kur iš visų pusių yra

vaikštoma. Kanarėlei labiausiai patiks, kai viena narvelio siena remsis į siena. Neįkurdinkite apvaliame narvelyje, nes paukštelis praras erdvės pojūtį.

Jei laikysite ne viena kanarėlę ir norėsite veisti reikės didesnio narvelio. Poravimo, perėjimo narvelio matmenys 70X80X40X40 cm. Jei perėjimo metu narvelis stovi ypač saulėtoje vietoje, tai dalį jo ir lizdelį pridenkite nuo tiesioginių saulės spindulių.

Dirbtinis lizdas yra dubenėlio pavidalo, susiūtas iš minkštos virvutės. Tvirtinamas jis viename narvelio kampe. Lizdo skersmuo apie 10 cm, gylis 5–6 cm

MITYBA

Kanarėlės lesalas turi būti įvairiarūšis, kad nesusirgtų virškinamojo trakto ligomis. Šerkite specialiais kanarėlių mišinukai. Juos sudaro rapsas, avižinės kruopos, soros, trintos saulėgrąžos, kanapės, linų sėmenys. Įberkite papildomai vitaminų, mineralinių medžiagų. Galima duoti patarkuotų morkų, piene išbrinkintos bandelės gabalėlių, virtų kiaušinių ar košės, žalumynų. Visada būtinas šviežias vanduo.

Paprastai vienai kanarėlei per dieną užtenka 6–7 g įvairių sėklų mišinio. Be užsieninių augalų sėklų, kurios sudaro specialius, kanarėlėms skirtus, mišinukus, kanarėlės labai mėgsta ir Lietuvoje augančių salotų, balandų, kiečių, kiaulpienių ir kitų augalų sėklas. Esant galimybei, įprastą maistą paįvairinkite piktžolių sėklomis.

Kanarėlių perėjimo ir jauniklių auginimo metu kiaušinio trynys duodamas susmulkintas, sumaišytas su trintais džiūvėsėliais, įlašinus vitaminų, žuvies taukų. Kartais šį lesalą galima suvilgyti morkų sultimis.

Vasarą geriausi žalumynai — salotų lapai, žliūgės, dobilai ir kitos švarios žolės. Žiemą jas atstoja daiginti kviečiai, avižos, tradeskancijos lapai. Duokite įvairių vaisių skiltelių.

JEI NUSPRENDĖTE VEISTI...

Poravimosi sezoną kanarėlės lengvai sudaro poras ir patelė pradeda tvarkyti lizdą. Tuo metu į narvelį įdėkite trumpai sukarpytų medvilninių, lininių ar kitų minkštų siūlų. Patelė viską susineš į lizdą ir netrukus ten padės 3–5 kiaušinėlius. Jaunikliai išsiris po 13–14 dienų. Jei patinėlis agresyvokas, tai jį reikia atskirti nuo šeimynos. Jauniklius išaugins ir viena patelė. Dviejų savaičių jaunikliai jau yra apsiplunksnavę ir palieka lizdelį. Apie pusės metų amžiaus jie pradeda šertis, įgauna suaugusiųjų spalvą. Patinėliai pradeda giedoti anksti, kartais jau dviejų mėnesių.

Kanarėlės palyginti lengvai kryžminasi su daugeliu tos pačios kikilinių šeimos paukščiais. Vislūs jų hibridai su svilikėliais, alksninukais, dagiliais, net su sniegenomis ir startomis.

KAIP TINKAMAI ELGTIS SU KANARĖLE

Jei su kanarėlę elgsitės tinkamai nuo pat įsigijimo, tai ji taps labai jauki. Svarbu, kad bendrautumėt ramiai, nedarytumėt staigių judesių. Įnirtingas vaikymasis po namus — didžiulis sukrėtimas kanarėlei. Vidinė ramybė būtina ir jums, ir jai, tik tada užsimegs draugystė.