Gyvūnų gerbėjų organizacija

Gyvūnų gerbėjų organizacija

''GGO'' Gyvūnų gerbėjų organizacija
 
rodiklisPage 1CalendarDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Viskas apie šuniukų priežiūrą

Go down 
AutoriusPranešimas
Akvilė.
Bičiulis
Bičiulis
avatar

Pranešimai : 1269
Amžius : 21

RašytiTemos pavadinimas: Viskas apie šuniukų priežiūrą   Tr. 12 16, 2009 9:51 am

Šuniuką derėtų parodyti veterinarui iš pat pradžių. Tai pirmoji ir svarbiausia rūpinimosi Jūsų šuniuko gerove ir sveikata dalis. Po apsilankymo pas veterinarą galite pradėti rūpintis šuniuko gerove namie.
Pirmoji šuniuko apžiūra
Pirmojo apsilankymo metu veterinaras nuodugniai apžiūrės Jūsų šuniuką ir sudarys skiepijimo grafiką. Daugelis skiepų skiepijami iki keturių mėnesių amžiaus šuniukams. Svarbu: kol šuniukas negavo visų skiepų, jis gali užsikrėsti sunkiomis gyvybei pavojingomis ligomis; iki to laiko nereikėtų šuniuko leisti prie kitų šunų.
Šuniuko sveikatos būklės apžiūra namie
Kai Jūsų šuniukas jau paskiepytas, turėtumėte atlikti prevencines sveikatos būklės apžiūras namie. Tai gali padėti laiku nustatyti problemas ir Jūs suspėsite nugabenti savo šunį pas veterinarą.
Stebėkite, ar neatsiras neįprastų paraudimų, skausmo požymių, išskyrų ar kvapo. Apžiūrėkite šuniuko nasrus ir dantis, kad pasiruoštumėte būsimoms dantų apžiūroms. Atidžiai apžiūrėkite akis, ausų vidų ir odą keliose vietose. Sugaišdami visai nedaug laiko galite išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.

Kas gali atsispirti žaidžiančiam šuniukui? Šuniukai, kaip ir vaikai, mėgsta žaisti. Ar žinote, kad jiems reikia reguliariai mankštintis? Žaidimai padeda šuniukams išlikti budriems, o mankšta stiprina jų fizinę būklę, saugo nuo antsvorio bei tam tikro neigiamo elgesio.
Kasdieniniai poreikiai
Kiekvieną dieną paskirkite bent 20 minučių kokybiškiems Jūsų šuniuko žaidimams. Žaidžiant su šuniuku stiprėja jūsų ryšys, šuniukas greičiau pripras prie žmonių. Žaiskite gaudynių, su kamuoliu ar mėtykite šuniukui kokį nors objektą. Išbandykite skirtingus žaislus. Netrukus suprasite, ką mėgsta Jūsų šuniukas.

Kiekvieną dieną šuniukas turi mankštintis 20-30 minučių. Šuniukui patiks eiti į naujas vietas. Tai naudinga, nes taip gyvūnas pažins naujas vietas ir garsus. Mankštinkite šuniuką įvairiose vietose, atsižvelkite į tai, kas jam patinka. Pavyzdžiui, pasivaikščiokite miške tokiu greičiu, kokiu nori šuniukas. Mankštos trukmė priklauso nuo atskirų šuniukų ir veislės. Jeigu šuniukas jaunesnis nei vienerių metų amžiaus, nereikėtų vestis jo ilgų atstumų prisegus pasaitėlį.
Kramtymas
Žaidimai ir mankšta gali atitraukti nuo polinkio kramtyti viską, kas pakliuvo, kai kalasi šuniukų dantys (3-6 mėnesių amžiaus). Duokite šuniukui įvairių žaislų ir pagirkite, jei jis juos graužia. Žaiskite naudodami tokius žaislus, kuriuos galima kramtyti. Jeigu aptinkate šuniuką graužiantį uždraustą daiktą, suplokite rankomis ir pasakykite „ne!“. Pakeiskite uždraustąjį objektą kramtomu žaislu ir pagirkite šuniuką, kai šis elgiasi tinkamai.
Žaidimai ir mankšta: principai
20 minučių žaidimų kasdien
20–30 minučių mankštos kasdien
Skirtingi žaislai
Šuniuko antkaklis ir nailoninis arba odinis pasaitėlis


Šunų nutukimas darosi vis rimtesnė problema, palietusi, remiantis neseniai atliktais tyrimais, 40-50% visų šunų. Tai lengvai nuspėjamas per didelio suvartotų kalorijų skaičiaus ir mankštos trūkumo rezultatas. Prevencija yra gerai, tačiau ką daryti, jei šuo jau nutuko?

Jeigu galvojate, kad Jūsų šuo labai nutukęs, nesiimkite drastiškų priemonių, kol neapsilankėte pas veterinarą. Paprašykite jo patarimo ir kartu sudarykite tinkamą svorio mažinimo planą. Veterinaras įvertins Jūsų šuns nutukimo laipsnį bei mitybą ir nuspręs, ar yra kokių nors lydinčių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, cukraligė. Šiuo atveju gali būti rekomenduota tam tikra dieta.

Jeigu veterinaras paruošia konkrečią sveikatos ir svorio reguliavimo programą, turite stengtis jos laikytis. Tai naudinga šuns sveikatai. Prisiminkite, kad duodami vos kelis kąsnelius skanėstų galite sugriauti visą savo sunkų darbą, taigi įsitikinkite, kad visi šeimos nariai žino, jog negalima duoti papildomo ėdalo.

Paprastai nerekomenduojama mažinti šuns ėdalo kiekį. Šuo tiesiog išalks ir prašys daugiau. Naudojant šį būdą sumažės ne tik suvartojimų kalorijų skaičius, bet ir gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, baltymų ir vitaminų kiekis. Todėl šuniui reikia mažo kaloringumo dietos, o ėdalas turi išlikti visavertis, su sotinančiomis skaidulomis ir skanus. Dėl šio klausimo kreipkitės į veterinarą.

Jeigu Jūsų šuo nepakankamai daug mankštinasi, reikia tai pakeisti. Gyvūnas turi sudeginti suvartotas kalorijas, taigi pradėkite nuo žvalaus 10 minučių pasivaikščiojimo kasdien, o po dviejų savaičių pasivaikščiojimus pailginkite iki 20 minučių. Laikui bėgant galėsite vaikščioti dar ilgiau ir tai bus naudinga Jums abiems.

Pagalvokite apie šuns skatinimo skanėstais alternatyvą. Apglėbkite jį, žaiskite su juo, eikite pasivaikščioti. Jeigu negalite atsispirti pavaišinti šunį skanėstais, duokite šuniui kažką nekaloringo, pavyzdžiui, porą ledų kubelių (dideliems šunims) arba kelis griežinėlius morkų (tik ne per daug, nes gali sukelti viduriavimą). Parduotuvėse galima įsigyti įvairių nekaloringų skanėstų, tačiau naudokite juos taupiai – prie jų galima lengvai priprasti!

Jeigu Jūsų šuo turi tik šiek tiek antsvorio, pabandykite jo ėdalo dienos normą padalinti dalimis ir duoti visos dienos metu, kad šuo nesijaustų apgautas. Indą su ėdalu palikite tik 15 minučių ir po to nedelsiant paimkite, netgi jei šuo nespėjo jo švariai išlaižyti. Būkite akylas – šuo mėgsta ieškoti maisto, taigi paslėpkite likusį ėdalą ir nepamirškite apie šiukšlių dėžę.

Antsvorio reikia atsikratyti palaipsniui, daugiausia 400-600 gramų per savaitę. Stebėkite šuns svorio mažėjimą ir reguliariai lankykitės pas veterinarą. Tai ypač svarbu nedideliems šunims, kurių greita medžiagų apykaita ir kurie sparčiai išeikvoja šilumą ir praranda svorį.

Kai tikslas pasiektas, neleiskite, kad sunkus darbas nueitų vėjais. Įsitikinkite, kad abu džiaugiatės pastangų rezultatais. Jūsų šuo labiau mėgausis gyvenimu dabar, kai jis yra sveikas, laimingas ir lieknas. Jums taip pat bus malonu pabėgioti su žvaliu, energingu šunimi (arba iš paskos).

Šunų mityba turi būti visavertė ir subalansuota, o tai reiškia, kad jie turi gauti reikiamą maistinių medžiagų ir kalorijų kiekį, atitinkantį jų energijos poreikius. Kalorijų skaičius priklauso nuo šuns dydžio, veislės ir mankštos trukmės. Kitas svarbus veiksnys – suaugę šunys, vyresni šunys, besilaukiančios ar žindančios kalės turi savo energijos poreikį.

Tai apytikris rekomenduojamos suvartojamos energijos vadovas. Atskiri šunys skiriasi, - net to paties svorio ir aktyvumo šunys, ypač skirtingų veislių. Jeigu dėl ko nors abejojate, kreipkitės į veterinarą.

Suaugę mažai aktyvūs šunys (mankštinasi mažiau negu vieną valandą per dieną)

Didžiausias pavojus šioje situacijoje – peršėrimas. Neaktyvūs šunys gali lengvai nutukti, taigi, jei tai įmanoma, padidinkite jo aktyvumo lygį, kad šuo judėtų 1-2 valandas per dieną.
Maži šunys: 110 - 620 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio .
Vidutinio dydžio šunys: 620 - kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Dideli šunys: mažiausiai 1230 kalorijų per dieną, priklausomai nuo veislės ir dydžio. Kiekis įvairus. Ypač dideli šunys gali sverti daugiau nei 90 kg ir jiems gali reikėti apie 3500 kalorijų per dieną.
Suaugę vidutiniškai aktyvūs šunys (mankštinasi mažiau negu vieną valandą per dieną)

Šie šunys yra reikiamo aktyvumo, todėl pabandykite tai išlaikyti. Venkite duoti maisto likučių, kurie suteikia daugiau energijos, tačiau kurie tikriausiai neturi kitų būtinų maistinių medžiagų. Šaltu oru pastoviai kūno temperatūrai palaikyti reikia papildomos energijos, ypač jei šuo miega voljere. Taigi duokite dideles visaverčio ir subalansuoto ėdalo porcijas.
Maži šunys: 150 - 840 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Vidutinio dydžio šunys: 840 - 1680 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Dideli šunys: mažiausiai 1680 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio. Netikėtina, kad dideli šunys kiekvieną dieną tiek juda.
Suaugę labai aktyvūs šunys

Šie šunys juda didesnę dienos dalį; jiems reikia mažiausiai 40 % daugiau energijos nei vidutiniškai aktyviems šunims. Bet kuriam šuniui, gyvenančiam atšiaurioje aplinkoje, kurioje temperatūra gali smarkiai svyruoti, gali reikėti 2-4 kartus daugiau ėdalo, duodamo dažniau nei vieną kartą per dieną. Didžiąja dalį ėdalo duokite darbo dienos pabaigoje, po to, kai šuo pailsėjo; palikite pakankamai laiko prieš pradedant veiklą. Specialiai sukurtas daug energijos teikiantis ėdalas gali tikti geriausiai. Svarbu, kad šuo visada galėti lakti pakankamai vandens, kadangi didelį kiekį vandens šuo išeikvoja kūno vėsinimui.


Vyresni šunys

Kai šunys sensta, paprastai išeikvojamos energijos kiekis mažėja – daugiausia dėl aktyvumo lygio pasikeitimų ir kūno pokyčių, įtakojančių medžiagų apykaitą. Dėl blogo apetito šuo gali suvartoti mažiaus ėdalo. Vieno tyrimo metu buvo atskleista, kad 16% 12 metų amžiaus šunų sveria per mažai, ir tik 5% turi antsvorio. Geriausiai tinka skanus, lengvai virškinamas ėdalas, duodamas mažesniais kiekiais – tai atitinka sumažėjusį energijos poreikį, tačiau šuo aprūpinamas reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Didelis skaičius specialių vyresniems šunims skirto ėdalo rūšių atitinka šias specifikacijas:
Maži šunys: Laikomi senais 9-10 metų amžiaus. Nuo 100 iki 560 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Vidutinio dydžio šunys: Laikomi senais 7-8 metų amžiaus. 560 – 1,120 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Dideli šunys (25-50 kg): Laikomi senais 7-8 metų amžiaus. 1,120 – 1,880 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Labai dideli šunys (50+ kg): Laikomi senais 5-6 metų amžiaus. Nuo 1,880 kalorijų per dieną, priklausomai nuo dydžio.
Besilaukiančios visų veislių ir dydžių kalės

Per pirmąsias 5-6 nėštumo savaites besilaukiančioms kalėms reikia nedaug papildomo maisto, kai embrionai auga labai pamažu. Pagrindinis augimas vyksta per paskutines tris savaites; tuo metu kalę reikia aprūpinti apie 15% didesniu energijos kiekiu per savaitę. Atėjus laikui kalei šuniuotis, ji turėtų gauti 50-60% daugiau nei įprastai energijos iš ėdalo.

Žindančios visų veislių ir dydžių kalės

Žindymas yra didžiausias iššūkis. Padidėjęs energijos kiekis priklauso nuo vados amžiaus ir dydžio. Kai šuniukai yra apie 4 savaičių amžiaus, kalei gali reikėti 4 kartus daugiau energijos nei įprastai. Šiuo metu ją reikia šerti labai skaniu, lengvai virškinamu, koncentruotu ėdalu, apgalvotai padalintu, duodamu netgi visą dieną. Labai svarbu, kad kalė nuolat galėtų lakti pakankamai šviežio vandens, nes gaminantis pienui prarandama daugiau vandens nei įprasta.

Jūsų šuo gali pasigirti visu lojimo repertuaru, turinčiu iki 40 reikšmių. Vis dėlto tikriausiai Jūs nelabai jaučiate skirtumą tarp „amtelėjimo ir staugimo” ir „trijų suniurnėjimų ir inkštimo”, kai šis nesiliaujamas triukšmas varo Jus iš proto?
Dėl šuns lojimo skundžiasi kaimynai, dėl šios priežasties Jūs negalite palikti šuns prie parduotuvės, jis gąsdina draugus ir lankytojus, o kalbėdami telefonu turite pakelti balsą.
Žvelgiant šuns akimis, tai tiesiog saviraiškos būdas siekiant parodyti, kaip jis jaučiasi. Tiesą sakant, vienintelis atvejis, kai šuo nelos – tai kai šuo elgsis nuolankiai.
Iš esmės lojimas gerai, kai juo atbaidomi svetimi žmonės nuo įžengimo į Jūsų nuosavybę. Tačiau gali būti keblu, jei Jūsų šuo loja kiekvieną kartą, kai kas nors praeina pro šalį. Paties šuns nuomone, tai, kad dauguma žmonių nueina, tik įrodo, kad jis sėkmingai juos nuvijo.
Galite bandyti nutildyti šunį jį bardami. Deja, šuo nelabai suprantą kurią nors žmonių kalbą. Jis tiesiog pagalvos, kad Jūs taip pat lojate ir padvigubins savo pastangas. Šuo taip pat gali suprasti, kad tai puikus būdas patraukti Jūsų dėmesį, netgi jei tai bus tiks riktelėjimas “užsičiaupk!” ir pradės loti netgi tada, kai nieko aplink nebus, tiesiog norėdamas “pabendrauti”.
Taip pat lojimą gali paskatinti didesnė kompanija. Gali atsitikti, kad apsilankius draugo namuose jūsų pokalbį nutraukia lojimas, kuris nenutyla, kol Jūs neišeinate. Jūsų draugas gali išbandyti viską – nuo švelnaus glostymo iki niuktelėjimų, kad nutildytų šunį, tačiau šios strategijos tiesiog paskatina keturkojį toliau triukšmauti, jei jis ignoruojamas.
Yra porų, kurios prieš pasibučiuodamos ir apsikabindamos turi įsitikinti, kad šalia nėra jų šuns, jei nenori būti šiurkščiai ir garsiai pertraukti. Jūsų šuo taip pat gali demonstruoti tokį elgesį, kuriuo siekia dėmesio – kai Jūs kalbate telefonu, žiūrite televizorių ar vairuojate automobilį.
Ironiška, tačiau vienas iš geriausių būdų išmokyti šunį neloti – tai išmokyti loti pagal komandą.
Visų pirma suraskite būdą, kaip išprovokuoti šunį suloti. Gali reikėti tiesiog laikyti jo dubenėlį su ėdalu iškėlus ar naudoti skanėstą ar žaislą. Kai šuo suloja, pagirkite ir kartokite žodį “lok”. Kartokite pratimą pakankamai dažnai ir netrukus šuo susies komandą su lojimu. Tada galėsite priversti jį loti pagal komandą.
Dabar, kol šuo loja, pradėkite mokyti komandos “nutilk” arba “nustok” ir duokite šuniui skanėstą, kai jis nutyla. Kartojant pratimą šuo susies ženklą nutilti su nustojimu loti ir atlygiu. Kaip ir bet kurio dresiravimo pratimo metu, pagirkite šunį, kai jis elgiasi tinkamai, o ne vėliau.
Paskatinkite šį gerą elgesį apdovanodami šunį, kai jis neloja tose situacijose, kuriose paprastai lotų. Kai šuo nekliudo Jums bendrauti su lankytojais arba neaploja praeinančių kaimynų, pagirkite jį ir apdovanokite.
Tai puikus ramaus gyvenimo receptas.


Jūsų šuo gali būti puikus kompanionas, tačiau būti šuns savininku reiškia tam tikrą atsakomybę ir prieš šunį, ir prieš visuomenę. Pagrindinės elgesio taisyklės yra maždaug tokios pačios.
Dresiravimas
Kai tik šuo išmoks kelių paprastų taisyklių, jis pasidarys geru ir paklusniu šeimos gyvūnu. Pagrindinių taisyklių išmokyti nesunku. Nuo pirmosios dienos, kai šuo pargabenamas namo, mokykite šuniuką nekąsti žmogui – netgi žaidžiant. Leiskite jam suprasti, kad negalima bereikalingai loti. Prieš glostant ar maitinant visada liepkite atsitūpti.
Dresiruojant šuniuką svarbiausia suprasti, kad jis tikrai nori Jums įtikti. Apdovanokite šuniuką už gerą elgesį, jei jis elgiasi netinkamai, drauskite griežtu “ne”. Šuniukui augant pagalvokite apie sudėtingesnę dresūrą. Susižinokite apie vietines šunų mokyklas. Jos nėra brangios, o Jūsų šuo ne tik mokysis paklusnumo, bet ir bendraus su kitais šunimis.
Priežiūra
Reguliariai prižiūrimas šuo atrodys ir jausis gerai. Jeigu šuo ilgaplaukis arba tankaus kailio, jį reikia dažniau šukuoti nei trumpaplaukius. Kai kuriuos šunis turi apkirpti profesionalai. Šuniukus reikia pratinti šukuoti nuo mažens. Veterinaras gali parodyti, kaip patrumpinti šuns nagus ir valyti dantis.
Palikuonys
Jeigu neketinate užsiimti šunų veisimu, patartina kastruoti arba sterilizuoti šešių mėnesių amžiaus nesulaukusį gyvūną.
Geras kaimynas
Jeigu Jūs leidžiate loti savo šuniui, jis ne tik trukdys kaimynams, bet į jį gali nekreipti dėmesio net tada, kai reikėtų. Nuolatinis lojimas gali būti nuobodulio ženklas, taigi pasirūpinkite, kad šuo nuolat protiškai ir fiziškai mankštintųsi. Veskite šunį prisegę pasaitėliu ir laikykitės vietinių taisyklių.
Užregistruokite šunį, kaip to reikalauja vietinės taisyklės, ir pasirūpinkite, kad jis visada būtų paženklintas registracijos ir identifikacijos žymekliu. Neleiskite šuniui laisvai bėgioti ar klajoti – galite gauti baudą, o šunį gali partrenkti automobilis.
Šunų ekskrementų surinkimas
Jūs turite pasirūpinti, kad Jūsų šuo neterštų parkų, sodų, paplūdimių ar gatvių. Prieš išeinant pasivaikščioti leiskite šuniui išsituštinti Jūsų sode. Jei visgi šuo paliko krūvelę kitur, išmeskite ją naudodami maišelį arba specialų popierinį maišelį.
Prarastas ir surastas
Kartais šunys pasimeta, todėl pasirūpinkite, kad jis būtų su antkakliu ir identifikaciniu žymekliu, kuriame nurodytas Jūsų telefono numeris. Galite netgi kreiptis į veterinarą ir paprašyti įterpti po odą specialų žymeklį.
Griaustinių ar audrų metu laikykite šunį viduje. Jei Jūsų šuo pasimetė, apklauskite kaimynus, vietines veterinarijos gydyklas, gyvūnų prieglaudas ir panašias įstaigas. Patikrinkite kaimynines teritorijas. Pasimetęs šuo gali nukeliauti stebėtinai toli.
Geros atostogos
Jeigu ketinate atostogauti be savo šuns, paprašykite savo veterinaro rekomenduoti gerą įstaigą, kurioje galėtumėte jį palikti. Užsisakykite vietą iš anksto, ypač mokinių atostogų metu. Patikrinkite, ar nesibaigė skiepų galiojimo laikas. Jeigu ketinate išvykti tik kelioms dienoms, gali padėti draugiškas kaimynas ar gyvūnus namie prižiūrinti tarnyba. Jeigu šunį imate su savimi, niekada nepalikite jo automobilyje. Temperatūra automobilyje gali labai greitai pakilti net nelabai karštą dieną ir Jūsų šuo gali žūti.
Geriausias vaiko draugas?
Šunys ir vaikai gali puikiai sutarti, jei jie žino, kaip žaisti kartu. Kol šis supratimas atsiranda, stebėkite šunis ir vaikus. Dauguma šunų yra ištikimi ir verti pasitikėjimo, tačiau jeigu šuo nepripratęs prie vaikų, supažindinkite juos.


Mes tikrai mylim savo keturkojus kompanionus, tačiau to nepasakysi sprendžiant iš jų maitinimo. Šuniui reikia subalansuotos mitybos ir reguliarios mankštos (kaip ir Jums). Dabar daug nutukusių šunį. To priežastis – peršėrimas.
Remiantis neseniai atliktų tyrimų duomenimis, vienas iš penkių šeimininkų pripažįsta, kad peršeria savo gyvūną, o trys iš penkių pripažįsta, kad duoda papildomų skanėstų.
Atsispirti gali būti sunku. Tačiau reikia prisiminti, kad šuo beveik visada laukia kito šėrimo ir gali atrodyti alkanas, netgi kai toks nėra.
Be to, kai kurių veislių šunys labiau linkę tukti. Waltham naminių gyvūnų mitybos tyrimų centras nustatė veisles, kurių atstovai greičiau tunka. Tai yra: taksai, labradorai retriveriai, koker spanieliai, Šetlendo aviganiai, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, basetai, skalikai.
Taip pat šunys gali nutukti dėl neaktyvios skydliaukės. Tai labiau būdinga vyresniems šunims, taigi prieš nuspręsdami, kad Jūsų šuo tiesiog nutuko, patikrinkite jo kailį ir odą, ar nepadidėjo apetitas, ar jo netroškina, nekankina raumenų skausmas, sustingę sąnariai ir galūnės, ar šuo nešlubuoja. Jei pastebite kurį nors požymį, kreipkitės į veterinarą, nes šią būklę galima lengvai išgydyti.
Verta pasistengti, kad šuo suliesėtų. Jei šuo nutukęs, jam sunkiau operacijų metu, jis greičiau gali susižeisti, didesnė apkrova jo širdžiai, plaučiams, inkstams, kepenims ir sąnariams. Taip pat padidėja tokių ligų kaip kraujo apytakos sistemos ligų, artrito, cukraligės, odos ligų rizika, šilumos netoleravimas.
Problema dažnai nepastebima iki apsilankymo pas veterinarą, be to, kad suprastumėte, jog Jūsų šuniui reikia dietos, Jums nereikia svarstyklių ar specialisto nuomonės. Tiesiog kartą per savaitę perbraukite šonkaulius pirštais ir patikrinkite, ar juo jaučiate. Jei šonkaulių nejaučiate, laikas pradėti galvoti apie šuns dietą. Taip pat galite apžiūrėti ant visų keturių kojų stovintį šunį. Jei nebematote liemens linijos, laikas susirūpinti. Pertekliniai riebalai taip pat kaupiasi pečių, nugaros srityse, prie uodegos, taigi patikrinkite ir šias vietas. Pažvelkite į šuns siluetą. Jeigu šuo geros formos, jo pilvas turėtų būti lygus ir nenukaręs.
Atlikite šiuos paprastus patikrinimus ir suprasite, ar Jūsų šuo yra nutukęs ir ar reikia mažinti suvartojamų kalorijų kiekį.



Sėkmės auginant :!: lol
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://ggoi.forumlt.com
 
Viskas apie šuniukų priežiūrą
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Gyvūnų gerbėjų organizacija :: BENDRAI APIE GYVŪNUS :: Šunys :: Apgyvendinimas, priežiūros reikmenys ir daiktai-
Pereiti į: